Prad?kim nuo laidos pabaigos, nes tik taip už uodegos pagausime paplitus? poži?r?. „Kalbos vartojimas – taip, kaip apranga. Ir j?s nevalytais batais, nesipraus?s ir susiv?l?s neinate ? operos ir baleto teatr?. <...> Taip ir kalba: jei j?s kalbate viešai, j?s turite sušukuoti ir nuvalyti savo kalb?,“ – sako Daiva Vaišnien?.
Lietuviai m?gsta švar?, tad grei?iausiai ir savo kalb? mielai nuvalyt?. Tik kažkod?l nemokame jos šukuoti, priži?r?ti.
Nesibaigiančios kovos tarp skirtingo išsilavinimo žmonių, kurias laidoje iliustruoja kryžuočių ir lietuvių riterių kautynės. Technokratai čia kaltinami bipoliškumu – pasaulio skirstymą į priešus ir draugus, patinka ir nepatinka, pelninga ir nepelninga, juoda ir balta... Taip pat čia sakoma, kad humanitarai sukuria derybų zoną – erdvę, kuri neaiški, neapibrėžta, kuri nėra nei juoda nei balta.
Ši „Alchemija“ pristato laisvųjų menų arba artes liberales švietimo modelį, kuris nerengia siaurų vienos srities specialistų. Modelis, kaip ironiškai sako Rytis, yra toks naujoviškas, kad žinomas nuo antikos laikų. Jo principas, pasak daugelio kalbėjusiųjų, leidžia išugdyti laisvą žmogų, kad jis galėtų dalyvauti pilietiniame gyvenime. Apie laisvuosius menus kalba Romas Sakadolskis, Mykolas Drunga, Leonidas Donskis ir kiti.
Po kone pusme?io pertraukos Alchemija TV gr?žo ? eter? su laid? ciklu apie švietim?. Pirmiausia – vaizdo ir garso leitmotyvas – Jurgio Ma?i?no k?rinys „Piano piece #13“. K?rinyje paruošiamas, pritaikomas, preparuojamas pianinas – muzikinio išsilavinimo sistemos pagrindas. Paruošiam?j? darb? atlieka grup? žmoni?, vienas po kito plaktukais sukalantys vinis ? visus instrumento klavišus. Tai procesinis k?rinys, jis sukuria savit? muzik? – galime gird?ti tradicin? ir naujaj? instrumento skambes?. J? galima interpretuoti ?vairiai. Gal netgi jums pasirodys, kad tai – visiškas tradicini? vertybi? nepaisymas, o gal primsite tai kaip tiesiog kitok? poži?r?.
„Alchemijoje LXVIII. Švelniai“ kalbama apie kultūros ypatybę turėti minkštą poveikį visuomenei. X kartos žmonės pasakoja savo patirtį sovietmečiu ir dabartinį santykį su tada atrastais dalykais. Kodėl tai įdomu dabar? Nes kultūra - nebūtinai gigantiški monumentai. Ta karta klausė Rolling Stones, Elton John, Frank Zappa... ne, ne per nacionalinį transliuotoją, o per Radio Luxembourg. Turbūt esate girdėję, ką sąmoningiems lietuviams reiškė ši radijo stotis. O kas jiems buvome mes?
„Gyvenimas normalėja ir Misijos iš didžiosios M nebėra. Galima sakyti, kad tam tikroms kartoms atsiranda egzistencinė tuštuma, nes nebeaišku, vardan ko ‟vardan tos”. O naujiems emigrantams, kurie, savaime suprantama, visų pirma rūpinasi savo gerbūvio sukurimu, irgi kyla klausimas, ar yra prasmė puoselėti lietuvybę už Lietuvos ribų,“ - suformuluoja problemą Rimas Čuplinskas.
